Šiame tyrime nagrinėjamas įvairių rūšių skolos – vyriausybės, privačios ir namų ūkių – ir BVP augimo ryšys visoje Vakarų Europoje. Tikslas buvo nustatyti koreliacijas, įvertinti ekonominę sveikatą ir nustatyti pirmaujančias regiono ekonomikas.

Analizė patvirtina, kad keturios didžiausios Vakarų Europos ekonomikos pagal BVP yra Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija. Egzistuoja bendra koreliacija tarp bendros skolos ir BVP tendencijų, o vyriausybės skola rodo stipriausią ryšį. Tačiau privati skola, atrodo, yra mažiau koreliuojama, o jos ryšys su vyriausybės skola išlieka neaiškus. Nors privati skola regione paprastai yra didelė, sunkumų patiriančiose ekonomikose, tokiose kaip Italija ir Graikija, jos lygis yra mažesnis.

Didelė vyriausybės skola dažnai koreliuoja su mažesniu BVP augimu, kaip matyti Italijoje ir Graikijoje, kuriose yra didelis skolos ir BVP santykis ir silpnas augimas. Ir atvirkščiai, tokiose šalyse kaip Norvegija, Liuksemburgas ir Šveicarija, kuriose vyriausybės skola maža, BVP augimas yra gana stiprus, nors ne visada didžiausias. Tai rodo, kad nors maža skola gali palaikyti augimą, ji jo negarantuoja.

Svarbu tai, kad didelė ekonomika nereiškia stipraus augimo. Iš keturių didžiausių ekonomikų tik Vokietija patenka į septynetą pagal BVP augimą, o Italija gerokai atsilieka.

Apibendrinant, nors ir yra pastebimų tendencijų, ypač tarp vyriausybės skolos ir ekonominių rezultatų, vien skola nevisiškai paaiškina BVP augimą. Privačiojo ir namų ūkių skola kartais gali paskatinti ekonomikos plėtrą, todėl norint padaryti galutines išvadas, reikia išsamesnių duomenų.